BIOS programavimas: kam tai reikalinga ir kaip padeda

Kas iš tikrųjų yra tas BIOS ir kodėl juo turėtume domėtis

Daugelis kompiuterio naudotojų apie BIOS girdėjo, bet tiksliai nesupranta, kas tai per žvėris ir kam jis reikalingas. Paprasčiausiai tariant, BIOS (Basic Input/Output System) yra pirmoji programinė įranga, kuri „pabunda” įjungus kompiuterį. Tai tarsi tiltas tarp aparatinės įrangos ir operacinės sistemos – be jo jūsų Windows, Linux ar kita sistema tiesiog nežinotų, kaip bendrauti su procesoriumi, atmintimi ar kietaisiais diskais.

BIOS programavimas – tai procesas, kai keičiame ar atnaujiname šią pagrindinę programinę įrangą. Skamba bauginančiai? Iš dalies taip ir yra, nes neteisingai atliktas BIOS atnaujinimas gali paversti jūsų kompiuterį brangia šiukšle. Tačiau žinant, ką darai, tai gali būti vienas naudingiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo kompiuteriui.

Šiuolaikiniuose kompiuteriuose BIOS vis dažniau keičia UEFI (Unified Extensible Firmware Interface), bet daugelis žmonių vis dar naudoja terminą „BIOS”, kalbėdami apie bet kurią firmware’ą. Principas lieka tas pats – tai programinė įranga, įrašyta į specialų lustą motininėje plokštėje.

Kodėl žmonės ryžtasi programuoti BIOS

Pirmiausia – saugumo atnaujinimai. Kaip ir bet kuri programinė įranga, BIOS turi saugumo spragų. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie užkemša šias skyles. Ypač aktualus pavyzdys – Spectre ir Meltdown pažeidžiamumai, kurie palietė milijonus kompiuterių. Be BIOS atnaujinimo šių problemų neišspręsite.

Antra priežastis – naujų komponentų palaikymas. Norite įdėti naują procesoriaus kartą į seną motininę plokštę? Dažnai tam reikia BIOS atnaujinimo. Pavyzdžiui, AMD Ryzen platformoje tai įprasta praktika – ta pati plokštė gali palaikyti kelias procesoriaus kartas, bet tik su atitinkamu BIOS.

Trečia – našumo optimizavimas. Naujesni BIOS versijos dažnai ateina su pagerintais energijos valdymo algoritmais, geresniais atminties palaikymo profiliais ar spartesniu įkrovos laiku. Kartais skirtumas gali būti tikrai juntamas.

Dar viena svarbi priežastis – klaidų taisymas. Jei jūsų kompiuteris keistai elgiasi, atsitiktinai išsijungia ar nepripažįsta tam tikrų komponentų, problema gali būti BIOS. Gamintojai savo atnaujinimų aprašymuose dažnai nurodo: „Ištaisyta problema su USB įrenginiais” ar „Pagerintas stabilumas naudojant XMP profilius”.

Kaip tai veikia techniškai (be per daug žargono)

BIOS programinė įranga yra įrašyta į specialų lustą, vadinamą EEPROM (Electrically Erasable Programmable Read-Only Memory). Skamba sudėtingai, bet esmė paprasta – tai atmintis, kurią galima perrašyti elektros signalais, bet kuri nepasimeta išjungus maitinimą.

Kai programuojate BIOS, iš esmės darote štai ką: senasis kodas yra ištrinamas iš lusto, o jo vietoje įrašomas naujas. Šis procesas vadinamas „flashing” – ne dėl to, kad kažkas blykčioja, o dėl to, kad naudojama flash atmintis.

Yra keletas būdų, kaip tai padaryti. Paprasčiausias – per pačią BIOS sąsają. Daugelis šiuolaikinių motininių plokščių turi integruotą atnaujinimo funkciją: įkeliate failą į USB atmintinę, perkraunate kompiuterį, įeinate į BIOS nustatymus ir pasirenkate atnaujinimą. Sistema pati viską padaro.

Sudėtingesnis būdas – per operacinę sistemą naudojant gamintojo programą. Tai patogu, bet šiek tiek rizikingiau, nes jei Windows nuspręstų atsinaujinti ar įvyktų kita problema atnaujinimo metu, galite turėti problemų.

Ekstremalus variantas – tiesioginis programavimas naudojant specialų įrenginį (programatorių). Tai jau rimtų entuziastų ar servisų teritorija, bet kartais tai vienintelis būdas atgaivinti „mirusi” motininę plokštę.

Realios situacijos, kai BIOS programavimas išgelbsti

Pažįstu vyrą, kuris nusipirko AMD Ryzen 5000 serijos procesorių, džiaugėsi kaip vaikas, atsinešė namo, įdėjo į motininę plokštę ir… nieko. Kompiuteris net neįsijungė. Problema buvo paprasta – motininė plokštė buvo pagaminta prieš išleidžiant naujus procesorius, todėl jos BIOS tiesiog nežinojo, kas tas naujas luistas.

Sprendimas? BIOS atnaujinimas. Bet čia buvo užburtas ratas – kaip atnaujinti BIOS, jei kompiuteris neįsijungia? Laimei, ta plokštė turėjo „BIOS Flashback” funkciją – specialų mygtuką, kuris leidžia atnaujinti BIOS net be įdėto procesoriaus. Problema išspręsta per 10 minučių.

Kitas atvejis – draugas skundėsi, kad jo naujas RAM veikia tik 2133 MHz greičiu, nors turėtų 3200 MHz. Pasirodo, senesnis BIOS versija netinkamai valdė XMP profilius. Po atnaujinimo atmintis ėmė veikti pilnu greičiu, o našumas žaidimuose padidėjo apie 10-15%.

Dar viena įdomi istorija – žmogus negalėjo įdiegti Windows 11, nes sistema reikalavo TPM 2.0. Jo kompiuteris turėjo šią funkciją, bet ji buvo išjungta BIOS. Dar blogiau – jo BIOS versija turėjo klaidą, dėl kurios TPM neveikė tinkamai net įjungus. Tik po atnaujinimo viskas susitvarkė.

Pavojai ir kas gali nutikti ne taip

Neslepia, BIOS programavimas – tai viena iš nedaugelio operacijų, kuri tikrai gali „užmušti” jūsų kompiuterį. Jei procesas nutrūksta per pusę – pavyzdžiui, dingsta elektra ar netyčia ištraukiate maitinimo laidą – galite gauti tai, kas žargone vadinamas „brick” (plyta). Kompiuteris tiesiog nebeįsijungs.

Kodėl taip nutinka? Nes BIOS yra pirmasis dalykas, kuris turi veikti. Jei jis sugadintas, kompiuteris net nepradeda normalios įkrovos sekos. Tai tarsi bandymas užvesti automobilį be starterio – nesvarbu, kokia gera variklio dalis, jis tiesiog neprasidės.

Tačiau nebijokite per daug. Šiuolaikinės motininės plokštės turi apsaugos mechanizmus. Daugelis turi dvigubą BIOS – jei vienas sugenda, automatiškai perjungia į atsarginį. Kai kurios turi specialias atkūrimo funkcijas, leidžiančias atstatyti BIOS net jei kas nueina ne taip.

Dar viena rizika – netinkamos versijos įdiegimas. Jei atsisiųsite BIOS failą, skirtą kitam plokštės modeliui, rezultatas bus blogas. Todėl visada tris kartus patikrinkite, ar atsisiuntėte teisingą failą būtent jūsų plokštės modeliui.

Praktiniai patarimai prieš ryžtantis atnaujinti

Pirma ir svarbiausia taisyklė – niekada neatnaujinkite BIOS, jei viskas veikia gerai ir nėra konkrečios priežasties. „Jei nesugedę, netaisyk” čia tinka puikiai. BIOS atnaujinimas nėra kaip programėlės atnaujinimas telefone – čia yra rizika, todėl turi būti pagrįsta priežastis.

Jei vis dėlto nusprendėte atnaujinti, štai ką turite padaryti:

Užsirašykite tikslų savo motininės plokštės modelį. Ne tiesiog „ASUS” ar „MSI”, o tikslų modelį su visomis raidėmis ir skaičiais. Paprastai tai parašyta ant pačios plokštės arba galite sužinoti per sistemines programas kaip CPU-Z.

Eikite į gamintojo oficialią svetainę – ne į kažkokius forumus ar trečiųjų šalių puslapius. Atsisiųskite naujausią BIOS versiją būtent jūsų modeliui. Perskaitykite atnaujinimo aprašymą – galbūt ten nurodyta, kad reikia pirmiau įdiegti tarpinę versiją, jei šokate per kelias versijas.

Įsitikinkite, kad kompiuteris prijungtas prie stabilaus maitinimo šaltinio. Jei tai nešiojamas kompiuteris, įkraukite bateriją pilnai ir palikite įjungtą į rozetę. Jei stacionarus – jei turite nestabilų elektros tinklą, galbūt verta palaukti stabilesnio momento arba naudoti nepertraukiamo maitinimo šaltinį (UPS).

Uždarykite visas nereikalingas programas. Kai kurie atnaujinimai vykdomi iš Windows, todėl norite, kad sistema būtų kuo stabilesnė ir nieko netrukdytų.

Žingsnis po žingsnio: kaip tai padaryti saugiai

Pirmasis metodas – per BIOS sąsają (rekomenduojamas):

Suformatuokite USB atmintinę į FAT32 sistemą. Nukopijuokite atsisiųstą BIOS failą į atmintinę. Kai kurie gamintojai reikalauja, kad failas būtų šakniniame kataloge, be jokių aplankų.

Perkraukite kompiuterį ir įeikite į BIOS (paprastai spaudžiant Delete, F2 ar F12 įkrovos metu – priklauso nuo gamintojo). Ieškokite atnaujinimo funkcijos. Skirtingi gamintojai vadina skirtingai: „EZ Flash”, „Q-Flash”, „M-Flash”, „Instant Flash” ir pan.

Pasirinkite failą iš USB atmintinės ir patvirtinkite atnaujinimą. Dabar pats svarbiausias dalykas – NIEKO NEDARYKITE. Nelieškite kompiuterio, nespaudinėkite mygtukų, tiesiog kantriai laukite. Procesas gali užtrukti nuo kelių minučių iki 10-15 minučių.

Kai baigsis, kompiuteris paprastai automatiškai persikraus. Pirmasis įkrovimas po BIOS atnaujinimo gali užtrukti ilgiau nei įprastai – tai normalu, sistema perkonfigūruoja nustatymus.

Antrasis metodas – per Windows programą:

Kai kurie gamintojai siūlo specialias programas Windows aplinkai. Pavyzdžiui, ASUS turi „EZ Update”, MSI – „Live Update” ir t.t. Atsisiųskite oficialią programą, paleiskite ją, ji pati aptiks jūsų plokštę ir pasiūlys galimus atnaujinimus.

Šis metodas patogus, bet šiek tiek rizikingesnis, nes priklauso nuo Windows stabilumo. Todėl įsitikinkite, kad sistema veikia sklandžiai, nėra jokių klaidų ar nestabilumo požymių.

Ką daryti po atnaujinimo ir kaip išspausti maksimumą

Po sėkmingo BIOS atnaujinimo pirmą kartą įėję į BIOS nustatymus, tikriausiai pamatysite pranešimą apie numatytųjų nustatymų atkūrimą. Tai normalu – naujas BIOS dažnai perkrauna nustatymus į gamyklinius.

Jei anksčiau turėjote specialius nustatymus (pavyzdžiui, įjungę XMP profilį RAM, pakeistę ventiliatorių greičius ar išjungę nereikalingas funkcijas), turėsite juos nustatyti iš naujo. Todėl prieš atnaujinimą gera mintis – nusifotografuoti svarbiausius BIOS nustaymų langus telefonu, kad vėliau žinotumėte, ką reikia grąžinti.

Patikrinkite, ar visos funkcijos veikia tinkamai. Ypač jei atnaujinote dėl konkrečios problemos – įsitikinkite, kad ji išspręsta. Jei atnaujinote dėl naujo procesoriaus palaikymo, patikrinkite, ar sistema jį teisingai atpažįsta.

Kai kurie atnaujinimai gali atsinešti naujų funkcijų. Pavyzdžiui, naujesnės BIOS versijos gali turėti geresnes „overclocking” galimybes, naujus ventiliatorių valdymo režimus ar papildomas saugumo funkcijas. Verta pasižvalgyti po meniu ir pamatyti, kas naujo.

Jei pastebite, kad po atnaujinimo kažkas veikia blogiau (pavyzdžiui, kompiuteris tapo nestabilesnis ar lėtesnis), galite pabandyti grįžti į ankstesnę versiją. Dauguma gamintojų svetainėse laiko ir senesnes BIOS versijas. Tačiau atminkite – grįžimas atgal yra toks pat rizikinga kaip ir atnaujinimas, todėl darykite tai tik jei tikrai reikia.

Kai viskas eina ne pagal planą: gelbėjimo būdai

Tarkime, nutiko blogiausia – atnaujinimas nepavyko ir kompiuteris nebeįsijungia. Nepulkite į paniką, dar ne viskas prarasta.

Pirmas dalykas – patikrinkite, ar jūsų motininė plokštė neturi dvigubo BIOS ar atkūrimo funkcijos. Daugelis GIGABYTE plokščių turi „Dual BIOS” – jei pagrindinis sugenda, automatiškai perjungia į atsarginį. Kartais reikia padėti – pabandykite įjungti kompiuterį laikant nuspaustą maitinimo mygtuką 10 sekundžių, tada paleiskite ir bandykite įjungti normaliai.

Jei jūsų plokštė turi „BIOS Flashback” arba panašią funkciją (ASUS, MSI ir kai kurios kitos turi), galite atnaujinti BIOS net kai kompiuteris neįsijungia. Paprastai tai veikia taip: paruošiate USB atmintinę su BIOS failu (kartais reikia pervadinti failą specialiu pavadinimu), įkišate į tam skirtą USB lizdą, spaudžiate specialų mygtuką ant plokštės ir laukiate, kol LED nustos mirksėti.

Jei šios funkcijos neturite, lieka sudėtingesni variantai. Vienas jų – BIOS lusto išėmimas ir programavimas specialiu įrenginiu. Tai jau reikalauja techninių įgūdžių ir įrangos, todėl greičiausiai teks kreiptis į servisą. Kaina paprastai nėra didelė – 20-50 eurų, priklausomai nuo vietos.

Alternatyva – kai kuriose motininėse plokštėse BIOS lustas yra lizdiniame lizde (ne prilituotas), todėl galite užsisakyti naują lustą su įrašytu BIOS iš Kinijos (eBay, AliExpress) už keliolika eurų. Tiesiog ištraukiate seną, įkišate naują – problema išspręsta.

Specialūs atvejai ir pažangesnės technikos

Kai kurie entuziastai naudoja modifikuotus BIOS. Tai neoficialios versijos, kuriose entuziastai bendruomenė prideda papildomų funkcijų ar pašalina apribojimus. Pavyzdžiui, gali būti atrakinti papildomi „overclocking” nustatymai ar pridėtas naujesnis mikrokodo.

Tačiau čia reikia būti ypač atsargiems. Modifikuoti BIOS nėra oficialiai palaikomi, todėl jei kas nors nutinka, gamintojas jums nepadės. Be to, kai kurie modifikuoti BIOS gali turėti saugumo spragų ar netgi kenkėjiškų programų.

Kita įdomi sritis – coreboot ir libreboot. Tai atvirojo kodo BIOS alternatyvos, kurios teikia didesnę kontrolę ir skaidrumą. Tačiau jos palaiko tik ribotas sistemas ir reikalauja rimtų techninių žinių įdiegti.

Yra ir tokia praktika kaip BIOS „modding” dėl estetinių priežasčių – keičiami logotipai, spalvos, įkrovos animacijos. Tai daugiau hobis nei praktinė nauda, bet kai kuriems žmonėms smagu turėti unikalų kompiuterį.

Kada tikrai verta, o kada geriau palikti ramybėje

Grįžtant prie esmės – BIOS programavimas yra galingas įrankis, bet ne kažkas, ką reikėtų daryti tiesiog iš nuobodulio. Jei jūsų sistema veikia stabiliai, visi komponentai atpažįstami ir neturite jokių problemų, greičiausiai nėra priežasties rizikuoti.

Atnaujinkite BIOS, jei:
– Planuojate įdiegti naują procesoriaus kartą, kuriai reikia atnaujinimo
– Turite konkrečią problemą, kurią gamintojas nurodo išsprendęs naujesnėje versijoje
– Yra kritinis saugumo atnaujinimas
– Naujas BIOS prideda funkciją, kurios tikrai reikia (pvz., TPM palaikymą Windows 11)

Nerizikuokite, jei:
– Viskas veikia gerai ir tiesiog norite „naujausios versijos”
– Atnaujinimo aprašyme nėra nieko, kas jus liestų
– Neturite stabilaus elektros tinklo ir UPS
– Nesate tikri, ką darote, ir neturite atsarginės plokštės ar pinigų servisui

Atminkite, kad BIOS atnaujinimas nėra kaip Windows ar programėlių atnaujinimai, kuriuos darome automatiškai. Čia kiekvienas atnaujinimas turėtų būti apgalvotas sprendimas su konkrečia priežastimi. Kartais senesnė, bet stabili versija yra geresnė nei naujausias leidimas su potencialiais klaidomis.

Jei vis dėlto nusprendėte atnaujinti, sekite instrukcijas atidžiai, neskubėkite ir būkite pasirengę, kad gali prireikti laiko problemoms spręsti. Turėdami teisingą požiūrį ir pasiruošimą, BIOS programavimas gali būti paprastas ir naudingas procesas, kuris pratęs jūsų kompiuterio gyvenimą ir pagerina jo veikimą.